- beeilis
- 1 beeĩlis, -ė adj. (2) 1. skiriamas be eilės: Beeĩlis darbas dvaruose seniau buvo gvoltais vadinamas Ds. 2. ne eilėmis susodintas: Beeĩlės bulvės Ds. 3. kuris kišasi į kitų kalbą: Beeĩlis žmogus Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.
beeilis
Look at other dictionaries:
beeilis — 2 beeĩlis, ė smob. (2); SD181 kas ne eilėje yra: Viens, atsiskyręs iš eilios, vadinas beeĩlis J … Dictionary of the Lithuanian Language
